Norint paminėti šią dieną, dalinamės VU muziejaus savanorio tekstu apie muziejuje saugomus Jono Basanavičiaus raštus.
Jonas Basanavičius – Vasario 16 d. akto signataras, viena ryškiausių ir žinomiausių Lietuvos istorijos asmenybių, kurio nuveikti darbai turbūt visiems yra žinomi. VU muziejuje yra saugomi penki Basanavičiaus ranka rašyti rankraščiai. Pirmajame rankraštiniame straipsnyje ,,Iš Amerikos lietuvių gyvenimo“, Basanavičius, remdamasis savo kelionės įspūdžiais pasakoja apie JAV gyvenančių lietuvių politinį, kultūrinį ir sportinį gyvenimą, jų pasiekimus. Kitame rankraštyje, ,,Apie vieną Vilniaus mylėtoją“, pasakojama apie dailininką ir architektą Juozą Kamarauską, kurį Basanavičius giria dėl jo originaliai nutapytų Vilniaus architektūros paveikslų. Straipsnelyje ,,Prie seniausio lietuvių kalbos paminklo skaitymo“, Basanavičius išreiškia nepasitenkinimą redaktoriaus pastaba prie jo straipsnio, išspausdinto ,,Lietuvos ryto“ laikraštyje. Joje rašoma, jog kalbininkas prof. Kazimieras Būga nepritaria kai kurioms straipsnio idėjoms. Basanavičius rašo, jog ši pastaba galėjo išeiti tik per nesusipratimą, mat pats Būga yra neteisus, ir prideda - ,,žiūrėsim, ką jis – šitas mokslininkas – sakys, susipažinęs su mūsų teksto skaitymu ir paaiškinimais<...>“. Sekančio Basanavičiaus rankraščio, atsiliepimo apie Kazio Binkio ir Petro Tarulio knygą ,,Vilnius“, yra likęs tik fragmentas, tad jo pilno turinio nežinome.
Paskutinis VU muziejuje saugomas rankraštis, parašytas likus vos keliems mėnesiams iki Basanavičiaus mirties yra pats išsamiausias ir turiningiausias. Tai Jono Basanavičiaus kalba, sakyta savo 75 metų jubiliejaus proga (1926). Ji pradedama nuo tam tikrų Lietuvos istorijos detalių, prisiminimų apie baudžiavos laikus, 1863-64 m. ,,lenkų maištą“, spaudos draudimą. Basanavičius pasakoja, kaip su kelių kitų vyrų pagalba įsteigė laikraštį ,,Aušrą“ ir kokią tai įtaką turėjo tautos budinimui. Toliau pasakojama apie 1905 m. sušauktą Vilniaus Didįjį seimą, Mokslo draugijos įkūrimą 1907 m, galiausiai – 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės atkūrimą. Savo gyvenimą ir nuveiktus darbus Basanavičius apibendrina tokiais žodžiais – ,,quod potui, feci, meliora faciant potentes – kas galima buvo, padariau, didesnius dalykus lai daro galiūnai“.
Teksto autorius VUM savanoris Tomas Bieliauskas.
Iliustracijos:
- Kostas Cerpinskis. Atvirukas. D-ras J. Basanavičius 1905 metais, MLLM F1 8794, Maironio lietuvių literatūros muziejus:http://bit.ly/3XwzA9P.
- Jono Basanavičiaus kalbos, sakytos savo 75 metų jubiliejaus proga, ištrauka, VU muziejus.
- Jonas Basanavičius apie knygą „K. Binkis, P. Tarulis. Vilnius. 1923“, VU muziejus.