Vilniaus universiteto muziejaus vienas iš pagrindinių padalinių – Universiteto architektūrinis ansamblis, Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė.
Pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje esantis architektūrinis universiteto rūmų ansamblis pasakoja beveik 500 metų istoriją, kurią įrėmina keturios miesto gatvės: Universiteto (buvusi Vyskupų), Šv. Jono, Pilies ir Skapo. Ansamblyje atsiskleidžia pagrindiniai Lietuvoje buvę architektūros stiliai: gotika, renesansas, barokas, klasicizmas. Rūmų ansamblį sudaro 13 kiemelių.
Per gana ilgą istorinį laikotarpį universiteto kiemeliai sukaupė platų istorinį paveldą. Čia slypi tiek pirmųjų Lietuvos jėzuitų vienuolijos istorija, tiek garsių asmenybių, kaip kad: M. K. Sarbievijus, M. Daukša, S. Daukantas, A. Mickevičius, O. Šimaitė, M. Olkinaitė bei kitų Lietuvos kūrėjų gyvenimo istorijos. Dabar senuosiuose universiteto rūmuose įsikūrę Istorijos, Filologijos ir Filosofijos fakultetai, Užsienio kalbų institutas, rektoratas, Universiteto biblioteka bei muziejus.
Seniausia VU architektūrinio ansamblio dalis – Šv. Jonų bažnyčia, kuri buvo statoma XIV a. pabaigoje ir pašventinta XV a. pradžioje. Kurį laiką bažnyčia buvo parapijinė miestiečių šventovė, o XVI šimtmetyje tapo jėzuitų įkurto Universiteto dalimi. Nors bažnyčios struktūra yra gotikinė, tačiau lankytojo akį patrauks vėlyvojo baroko architektūros detalės, kurios atsirado XVIII a. garsaus architekto Jono Kristupo Glaubico vadovaujamos pertvarkos metu. Bažnyčioje viduje išvysite didžiausią Lietuvoje altorių, didžiausius vargonus, o atvykę birželio mėnesį, išvysite susirinkusius absolventus, kadangi tai yra tradicinė Universiteto diplomų įteikimo vieta.
Paroda "Vilniaus universitetas ir pasaulis", fot. Justinas Auškelio.
Šalia Šv. Jonų bažnyčios esanti varpinė buvo pastatyta jėzuitams įsteigus kolegiją (1569) ant senojo pastato pamatų (spėjama, kad ant buvusio gynybinio pastato). Dabar varpinę matome renesanso-baroko stiliaus, ji išliko tokia, kokia aprašyta 1774 metų inventoriuje. Trys apatiniai varpinės tarpsniai – renesansiniai, o paskutiniai du – barokiniai, užstatyti po 1737 m. gaisro rekonstruojant varpinę pagal J. K. Glaubico projektą. Vienas iš keturiuose šeštojo aukšto languose buvusių varpų tebekabo iki šiol.
Lankytojams varpinė buvo atverta 2011 m. Varpinės svečiai kviečiami pakilti liftu arba užkopti 193 autentiškais laipteliais į apžvalgos aikštelę, kur galima pasigrožėti Vilniaus miesto panorama. Pirmajame aukšte eksponuojama paroda “Vilniaus universitetas ir pasaulis”. Antrajame aukšte galima išvysti unikalų objektą - Fuko švytuoklę, kuri fiksuoja Žemės sukimąsi aplink savo ašį. Tai vienintelė šalyje Fuko švytuoklė. Europoje tokių švytuoklių yra 16.
Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis ir Šv. Jonų bažnyčia lankytojams pasiekiama visais metų laikais. Šv. Jonų bažnyčios varpinė veikia pusę metų nuo pavasario iki rudens dėl jautrumo oro sąlygoms.
Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė. Vilniaus universiteto muziejaus nuotrauka.