Masonų ženklas, VUM M 53

Paslaptingai ir mįslingai skambanti Masonų brolija yra viena didžiausių ir seniausių brolijų pasaulyje. Veikla prasidėjo Europos mūrininkų gildijose - 1717 m. Londono smuklėje „Žąsis ir keptuvė”, susikūrė pirmoji pasaulyje Didžioji ložė. Viena iš pagrindinių veiklos sričių yra labdaringas ir švietėjiškas darbas. Yra laikomasi žmonių laisvę ir lygybę, tautų brolystę ir religinę toleranciją grindžiamų principų, o  statyba – tai simbolinė prasmė, daugiau klabanti apie dvasinį, kultūrinį žmogaus tobulėjimą.

Dėl savo vidinių įstatymų, ši brolija yra laikoma viena iš paslaptingiausių organizacijų: ją sudaro trys laipsniai - mokinio, pameistrio ir meistro. Masonų nariai turi savo ženklus, slaptažodžius ar net specifinius rankų paspaudimus, kuriuos nariams yra draudžiama viešinti, nors visgi, kas buvo ložių nariai – vieša paslaptis: tai dažniausiai buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, švietėjai, mokslininkai.

Vilniuje 1776 m. buvo įkurta masoniška „Šv. Karolio riterių“ komandorija, kurios komandoru išrinktas Motiejus Žynievas. Vieni žymiausi Lietuvos masonai buvo Vilniaus universiteto dėstytojai ir studentai,  aktyvūs visuomenės veikėjai, tokie kaip:  Jurgis Šaulys, Jonas Vileišis, Vincas Krėvė,  Laurynas Stuoka – Gucevičius ir kt.

VU muziejaus fonduose galime surasti nemažai eksponatų susijusių su masonų simbolika – vienas iš jų, nežinomo autoriaus Masonų ženklas XVIII–XIX a. Tai pagrindiniai „laisvųjų mūrininkų“ ženklai: šešiakampė siono žvaigždė, kurios baltame centre pavaizduotas laužas, o žvaigždės spinduliuose, mėlyname fone, pavaizduotos trys šešiakampės žvaigždės, skriestuvas su kampainiu, svastika ir dievo akies simbolis.

Teksto autorė VUM savanorė Laura