Sidebar

Pradžia: 2024-11-20 17:00
Pabaiga: 2024-11-20 18:00
lit. treč. 1120 1
[LT]
Kviečiame į lapkričio 20 d. vyksiantį Literatūrinį trečiadienį „Pono Tado“ nuotykiai iš 1924 metų Lietuvoje dviejose knygose: Konstantino Šakenio ir Antano Valaičio vertimai“.
 
Vos įpusėjus pirmąjį nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvenimo dešimtmetį, Lietuvoje tais pačiais metais pasirodė pirmieji pilni Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ vertimai. Jų publikacija sutapo, o gal ir tikslingai buvo orientuota į poemos pirmojo leidimo 90 metų sukaktį 1924 m.
 
Tai, kad šio darbo vienu metu, greičiausiai nežinodami apie vienas kitą, ėmėsi du vertėjai – Konstantinas Šakenis ir Antanas Valaitis, – rodo ir kūrinio svarbą lietuvių kultūrai, ir joje pribrendusią vertėjų ambiciją pasigalynėti su poetiniu šedevru.
 
Kaip vertėjai sprendė originalo keliamus vertimo iššūkius? Ką lietuviškasis „Ponas Tadas“ gali paliudyti apie to meto lietuvių literatūrinę kalbą ir literatūrinę kultūrą? Kokia šių vertimų reikšmė lietuvių literatūros ir kultūros istorijoje? Į šiuos ir kitus Jums kylančius klausimus atsakys pranešėja prof. dr. Brigita Speičytė „Literatūrinio trečiadienio“ metu.
 
Renginys vyks Vilniaus universiteto Mažosios aulos buvusioje kavinėje („Morgas“), Universiteto g. 3 (įėjimas per VU Didįjį kiemą, šalia Šv. Jonų bažnyčios varpinės), lapkričio 20 d., 17.00 val.
 
Renginys vyks lietuvių kalba.
 
[PL]
20 listopada zapraszamy na Środę Literacką „Przygody „Pana Tadeusza” w dwóch książkach z 1924 r. na Litwie: przekłady Konstantinasa Šakenisa i Antanasa Valaitisa”.
 
Już w połowie pierwszej dekady istnienia niepodległej Republiki Litewskiej na Litwie ukazały się dwa pierwsze kompletne tłumaczenia poematu Adama Mickiewicza „Pan Tadeusz”. Ich opublikowanie zbiegło się w czasie – miało miejsce w 1924 roku – i być może celowo skierowane było na upamiętnienie 90. rocznicy pierwszego wydania poematu.
 
Fakt, że dwaj tłumacze – Konstantinas Šakenis i Antanas Valaitis – podjęli się tej pracy w tym samym czasie, najprawdopodobniej niczego nie wiedząc jeden o drugim, świadczy zarówno o wielkim znaczeniu dzieła dla kultury litewskiej, jak i o dojrzewających w niej ambicjach tłumaczy, by podjąć się zmagań z arcydziełem poetyckim.
 
Jak tłumacze radzili sobie z wyzwaniami tłumaczeniowymi? Co litewski „Pan Tadeusz” może świadczyć o języku literackim i kulturze literackiej Litwinów w tamtych czasach? Jakie znaczenie mają te przekłady w historii literatury i kultury litewskiej? Na te i inne pytania, które być może Państwa interesują, odpowie prelegentka prof. dr Brigita Speičytė podczas „Środy Literackiej”.
 
Spotkanie odbędzie się w dawniej Kawiarni Małej Auli Uniwersytetu Wileńskiego (tzw. „Morgas”), ul. Universiteto 3 (wejście od strony Wielkiego Dziedzińca UW – obok dzwonnicy kościoła Św. Janów), 20 listopada o godz. 17.00.
 
Spotkanie odbędzie się w języku litewskim.

Naujienos